1. Profesionali važiuoklės patikra

2. Greitas ir tikslus gedimų nustatymas

3. Kokybiškas gedimų pašalinimas

4. Garantija darbams ir naujai sumontuotoms dalims

ATLIEKAME VISUS SU VAŽIUOKLE SUSIJUSIUS DARBUS: 

Amortizatoriaus atramos keitimas; Amortizatoriaus keitimas; Pusašio šarnyro gaubto keitimas; Pusašio šarnyro keitimas (vidinio/išorinio); Rato guolio keitimas; Rato stebulės keitimas; Sailenbloko (įvorės) keitimas; Spyruoklės keitimas; Stabilizatoriaus įvorės keitimas; Svirties keitimas; Šarnyro keitimas; Traukės keitimas; Vairo traukės antgalio keitimas; Vairo traukės apsaugos keitimas; Vairo traukės keitimas.

Profesionaliai atliksime važiuoklės patikrą, tiksliai nustatysime gedimą, įvardinsime visus reikalingus atlikti remonto darbus, pateiksime aiškią sąmatą ir suremontuosime pažeistą automobilio vietą.

KADA REIKIA ATLIKTI PAKABOS DIAGNOSTIKĄ?

Automobilio pakaba yra labiausiai pažeidžiama jo konstrukcijos dalis. Smūgiai važinėjant nelygiu keliu sugadina jungiamuosius pakabos elementus, veikianti didelė apkrova trumpina elastingų elementų eksploatacijos laiką. Kadangi nuo pakabos detalių būklės labiausiai priklauso automobilio saugumas ir vairavimo komfortas, pakabos diagnostiką reikėtų atlikti kas 15 tūkst. kilometrų. „Kiekvienos markės ir modelio automobilio pakabos priežiūra bei remontas turi tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiariausių „Audi“ ir „Volkswagen“ priekinė pakaba yra daugiasvirtė. Priekyje ji turi daug šakių, o tai dažnai asocijuojasi su brangiu remontu. Tačiau daugiasvirtė pakaba, nors jos remontas ir daugiau kainuoja, mažiau bilda ir barška, puikiai dirba, sugeria kelio nelygumus, leidžia automobiliu važiuoti minkštai ir solidžiai. Daugiasvirtės pakabos šakes geriausia keisti iškart abiejose pusėse. Išklibusi viena šakė perkelia visą apkrovą ir įtempimą sveikajai, todėl dažnas vairuotojas, pajutęs bildėjimą, keičia tik vieną šakę. Bet po pusmečio tenka keisti ir kitą, paskui vėl kitą – ir taip kas pusę metų reikia remontuoti pakabą. Įdomu tai, kad kai kuriuose naujuose automobiliuose, tarkime, aštuntos laidos „Volkswagen Passat“, didesniam keleivių komfortui garantuoti užpakalinėje keturių svirčių pakaboje yra papildomai sumontuotos hidroįvorės. Jos sumažina kėbulo vibraciją ir į saloną perduodamą triukšmą. Užpakalinė pakaba pasižymi ir didesne svirčių eiga. Be to, šio modelio automobilyje gali būti sumontuota naujausia DCC pakaba su pusiau aktyviais amortizatoriais, todėl yra galimybė pasirinkti tris skirtingus vairavimo režimus – „Comfort“, „Normal“ ir „Sport“.

KODĖL AUTOMOBILIS YRA NESTABILUS VAŽIUOJANT NELYGIA KELIO DANGA?

Stabilizatorius, lankstai, guminės įvorės – šios automobilio pakabos detalės skirtos tam, kad mašina nereikėtų dardėti kaip vežėčiomis. Tinkamai veikdamos jos daro vairavimą patogų ir malonų. Tradiciškai mašinų priekyje esantį stabilizatorių galima rasti daugelio markių ir modelių automobilių pakabose. Tiesa, ne visose. Kai kurių automobilių konstrukcijoje stabilizatorius nėra numatytas.

Stabilizaroriaus paskirtis yra didinti mašinos stabilumą važiuojant nelygia kelio danga. Stabilizatorius paprastai sujungia vienos ašies ratą su kitos ratu. Jungtį atstoja metalinis strypas, o jo gale, atsižvelgiant į konstrukciją, tvirtinamos traukutės, lankstai. Šie montuojami prie apatinės šakės arba amortizatoriaus - priklauso nuo automobilio markės ir modelio bei gamyklinės konstrukcijos. Stabilizatorius, kaip ir kiekviena pakabos detalė, dėvisi, todėl laikui bėgant reikalauja keitimo ar remonto. Paprastai jis tvirtinamas dviem gumomis prie kėbulo, o galuose prie kiekvienos ašies rato - traukėmis ar šarnyrais. Dažniausiai sugenda prie ratų esančios traukės. Dėl to automobilis, pasitaikius kelyje nelygumams, tampa nestabilus. Stabilizatoriaus traukes galima restauruoti, jeigu šios nelabai surūdijusios, – tai pigiau nei keisti naujomis. Traukes reikėtų apžiūrėti kaskart, kai tikriname važiuoklę. Jeigu jos nebeveikia tinkamai, mes patarsime, ką daryti – keisti ar restauruoti. Skirtingos komplektacijos automobiliai turi arba neturi stabilizatorių. Keičiant šakes, prie kurių tvirtinamas stabilizatorius, galima jį įdėti, nors gamyklinėje konstrukcijoje ši detalė ir nėra numatyta. Taip padidėtų automobilio stabilumas važiuojant nelygiu keliu ar posūkiuose.

KODĖL ATSIRADO KLEKSĖJIMAS VAŽIUOJANT PER SMULKIUS NELYGUMUS? 

Pakabai, keičiant jos aukštį, išlaikyti transporto priemonės stabilumą padeda lankstai. Jų kiekviename automobilyje yra mažiausiai du. Lankstai sumontuoti priekinėje pakabos dalyje, jungiančioje ratus ir apatines ar viršutines šakes. Važinėjant prastais keliais anksčiau ar vėliau lankstus teks keisti. Klibėdami jie skleidžia kleksėjimo garsą ir paprastai girdimi važiuojant per smulkius nelygumus. Žinoma, tai priklauso nuo lanksto būklės: kuo labiau jis kliba, tuo garsas stiprėja. Lankstų gedimo priežasčių gali būti kelios. Dažniausia jų - duobėti keliai. Dėl netolygiai pasiskirstančios apkrovos paprastai sugenda lankstai keleivio pusėje. Būtina pažymėti, kad lankstų gedimas yra pavojingas. Bet ne tik dėl to, kad esant vienai sugedusiai pakabos detalei dėl padidėjusio krūvio ir vibracijos greičiau dėvisi ir kitos. Smarkiai klibantys lankstai gali išsinerti ir atpalaiduoti ratą nuo visos pakabos – taip lengva sugadinti ir vairo traukes, amortizatorių bei prišaukti didelių bėdų kelyje. Važiuojant didesniu greičiu išsinėrę lankstai gali baigtis avarija.

KODĖL AUTOMOBILIS YRA NESTABILUS KELYJE, PAKABA BILDA IR JĮ SUNKU SUVALDYTI?

Guminės pakabos įvorės, dar vadinamos sailentblokais, sugeria pakabos judesius važiuojant nelygiu keliu. Kai guminės įvorės sudyla, automobilis tampa nestabilus kelyje. Tai ypač jaučiama važiuojant didesniu greičiu, kai laikant vairą tiesiai mašina šiek tiek vingiuoja, mėtosi kelyje. Paprastai taip nutinka dėl išplyšusių ar jau suplyšusių įvorių priekinėse pakabos detalėse, apatinėse šakėse. Kadangi atstumas tarp šakės ir rato kinta, automobilis tampa nestabilus, jį sunku suvaldyti, nuolat tenka "gaudyti" kelyje. Kai įvorės visiškai susidėvi, mašinos pakaba pradeda skleisti bildesius. Netvarkant šio gedimo pažeidžiamos ir kitos pakabos detalės. Keičiant gumines įvores labai svarbu vadovautis keliomis taisyklėmis – gumą būtina sutepti, nes tepalas ją suminkština. Be to, jei naudojamas tinkamas tepalą, jo neišplauna vanduo. Keičiant gumines įvores geriausia naudoti hidraulinį presą - tiek išimant, tiek įdedant sailentblokus. Kaskart keičiant gumines įvores būtina tinkamai sutepti tepalu šakę, kad kitąkart jas būtų lengviau pakeisti.

KOKIE YRA PNEUMATINĖS PAKABOS PRANAŠUMAI?

Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau automobilių tobulinimo entuziastų, o vienas populiariausių būdų pakeisti mašiną - jos pažeminimas arba paaukštinimas. Pažeminti arba paaukštinti automobilio važiuoklę iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tačiau iš tiesų pakeisti pakabos technines savybes ganėtinai sudėtinga. Tie, kurie gali mašinos konstrukcijos tobulinimui skirti daugiau pinigų, norėdami pažeminti automobilį neretai gamyklinę pakabą keičia į pneumatinę. Pagrindinis tokios pakabos pranašumas – labai minkštas važiavimas, net minkštesnis nei esant hidraulinei pakabai. Posūkiuose automobilis, turintis pneumatinę pakabą, beveik nesvyra į šonus, o stabdant - į priekį. Lygiame kelyje automobilį galima visai nuleisti - taip jam suteiksite dar daugiau stabilumo. Ir nesvarbu, kiek mašina pakrauta, vis tiek galėsite pakeisti pakabos aukštį. Visas jos valdymas reguliuojamas. Tokios pakabos konstrukcijos esmė – į pneumatinį amortizatorių orą pučiantis kompresorius. Atsukus vožtuvą oras patenka į amortizatorių, o šis pakelia automobilį į pageidaujamą aukštį. Mygtuku galima vožtuvą atidaryti ir išleisti orą. Taip pakaba nusileidžia. Pneumatinėse pakabose dažniausiai naudojamos dviejų arba keturių mygtukų sistemos. Dviejų mygtukų sistema reguliuoja užpakalinius ir priekinius ratus, o keturių – kiekvieną ratą atskirai.

KAIP ATPAŽINTI PRADEDANTĮ GESTI ARBA JAU SUGEDUSĮ RATO GUOLĮ?

Tie, kas domisi automobiliais, žino, kad guoliai yra labai svarbi detalė. Tie, kas nesidomi, tikrai yra apie juos girdėję ir vienaip ar kitaip  susiduria su jais kasdien. Guoliai sutinkami dažname automobilio agregate, tačiau jie yra vieni svarbiausių - rato guoliai.

Gendantis rato guolis

Gendantis rato guolis visų pirma pradeda skleisti ūžimo ar švilpimo garsą. Jei tai yra priekinis ratas – tai dažniausiai šis garsas atsiranda posūkiuose, iš pradžių staigesniuose, paskui švelnesniuose posūkiuose, o galų gale pradeda girdėtis visuomet. Laikui bėgant toks neremontuojamas rato guolis pradeda klibėti ir rate atsiranda laisvumas, automobilis praranda stabilumą kelyje, pradeda nelygiai dėvėtis padanga ir kartu dėl virpesių, vibracijos ir nepaskaičiuotų apkrovų greičiau gesti ir kitos pakabos detalės.
Sugedusį, kaukiantį rato guolį galima patikrinti labai paprastai, pakėlus mašiną ir paklibinus ratą. Tiesa, būkite atidūs nes klibantis ratas gali būti ir kitų pakabos detalių pažeidimo priežastis, pvz.: sailentblokų, šarnyrų, vairo traukės ar antgalio klibėjimas.

Kokie būna rato guoliai?

Rato guolių yra įvairiausių - kiekvienam automobilio modeliui jie yra skirtingų matmenų, storio, diametro. Jų paskirtis - tvirtai laikyti ratą prie automobilio, nesuteikiant jam laisvumo, bet ir leisti ratui suktis, esant kuo mažesniam pasipriešinimui, kad automobilis gerai riedėtų. Tradicinis rato guolis yra presuojamas ir tvirtinamas apsauginiu žiedu. Guolio vidus sukasi, o išorinė dalis lieka stabili. Kai kurie guoliai gali būti ne tik presuojami ir fiksuojami žiedu, bet ir sukami varžtais. Nepaisant to, ar guolis tik presuojamas, ar veržiamas, kiekvieno jo viduje įspaudžiama detalė, ant kurios užmaunamas stabdžių diskas ir prisukamas ratas. Būtent jai tenka didelės apkrovos mašinai važiuojant, posūkiuose. Vidinė guolio dalis juda dideliu greičiu, o išorinė lieka nejudri.

Guolių teisingo montavimo rekomendacijos

Kada guoliai tarnaus tiek, kiek jiems priklauso? Tada, kai ne tik bus pasirinktos kokybiškos detalės, bet ir jos bus tinkamai sumontuotos.
Pagrindinė taisyklė - švara. Guoliai yra ypatingai jautrūs bet kokiam užteršimui. Net menka pašalinė dalelė gali smarkiai sutrumpinti guolio tarnavimo laiką, todėl tiek patalpa, tiek įrankiai, naudojami guolio montavimui, turi būti švarūs.
Turi būti vadovaujamasi konkretaus automobilio gamintojo nurodymais guolio montavimui. Eksperimentavimas, netinkamas seno guolio numontavimas, bandymas „pataisyti riebokšlį" ar „iš akies" užveržti guolį dažniausiai sugadina guolį ar stebulę.
Būtina užtikrinti, kad stebulė būtų švari ir nepažeista. Sumontavus ant surūdijusios ar pažeistos stebulės, guolis bus išcentruotas ir tarnaus neilgai.
Tinkamų įrankių ir montavimo metodų naudojimas. Patikimiausia - naudoti specialius guolių presavimo įrankius, dinamometrinį užveržimo raktą. Bandymas montuojant naudoti atsuktuvą, kaltą ar kitus netinkamus įrankius, daugeliu atvejų baigiasi guolio sugadinimu ir smarkiai sutrumpina tarnavimo laiką. Griežtai draudžiama naudoti plaktuką tiesiogiai kalant į guolį!
Negalima guolio plauti. Guoliai yra sutepti apsauginiu tepalu, kuris apsaugo nuo korozijos. Plaunant gali būti pažeisti riebokšliai ir guolio darbiniai paviršiai. Iš pakuotės guolis turi būti išimamas paskutiniu momentu, prieš montavimą.
Turint atitinkamų įgūdžių ir reikiamus įrankius, laikantis aukščiau išvardintų rekomendacijų, galima guolius keisti pačiam. Kita vertus, jeigu savo jėgomis abejojate, verčiau kreipkitės į specialistus, nes tik tokiu atveju būsite garantuoti, kad kokybiški Jūsų įsigyti guoliai atitarnaus visą jiems priklausantį laiką.

KADA REIKIA KEISTI STABDŽIŲ KALADĖLES, TRINKELES?

Stabdžių kaladėlės, trinkelės yra vienas iš pagrindinių stabdžių sistemos elementų. Jos būna labai įvairios – ir pagal formą, ir pagal sudėtį. Nėra vienoda ir jų paskirtis. Stabdžių trinkelės yra ir automobilio priekyje, ir gale.
Paprastai galinės kaladėlės, trinkelės dyla lėčiau ir yra keičiamos rečiau nei priekinės. Dėl mažesnio krūvio, kuris tenka galiniams stabdžiams, kaladėlės, trinkelės yra ir kitokios formos, paprastai mažesnės nei priekinės, be to, kitokios sudėties. Kai kuriuose automobiliuose stabdžių kaladėlės, trinkelės turi specialius daviklius. Jie fiksuoja kaladėlių, trinkelių nusidėvėjimą ir pasiekus minimalią ribą vairuotojui „praneša“ apie laiką keisti kaladėles, trinkeles. Automobilio gale, dažniausiai paprastuose automobiliuose, kurie neturi galingų variklių, įtaisyti būgnai, o ne stabdžių diskai. Jei automobilio gale – būgnai, šiek tiek sunkiau nustatyti stabdžių trinkelių būklę, sužinoti, kada jos keistos, nes jų nesimato. Jeigu niekada savo automobilyje nekeitėte šių galinių stabdžių trinkelių, lankantis automobilių servise patartume pasitikrinti stabdžių trinkelių būklę ir prireikus jas pasikeisti.
Žinoma, praktika yra kiek kitokia. Lietuviai paprastai važinėja tol, kol pradeda atsirasti problemų, o jos dažniausiai būna susijusios su stabdžių efektyvumo suprastėjimu, technine automobilio apžiūra. O kartais kai kurie vairuotojai tiesiog pajunta, kad automobilio rankinis stabdys veikia prasčiau arba visiškai nebeveikia. Tada keičiamos galinės stabdžių kaladėlės, trinkelės, be to, gana dažnai tvarkomas ir visas rankinio stabdžio mechanizmas. Yra ir tokių stabdžių sistemų, kurių gale yra stabdžių diskai, bet rankinio stabdžio mechanizmas įtaisytas stabdžių disko viduje. Tokios sistemos turi tris komplektus stabdžių kaladėlių, trinkelių – priekinės, galinės ir rankinio stabdžio kaladėlės, trinkelės, pastarosios yra stabdžių disko viduje.

Duoda ženklą, kada reikia keiti

Trinkeles reikia keisti tada, kai jos sudyla. Dylančios priekinės stabdžių trinkelės pradeda skleisti cypimo garsą. Tai ženklas, kad jau laikas jas keisti. Tas garsas yra skleidžiamas dėl specialios plokštelės. Ji pritvirtinta prie trinkelės tam, kad, nudilusi iki reikiamo lygmens, liestų stabdžių diską ir pradėtų cypti. Jei iš automobilio priekio sklinda toks garsas, kai mašiną stabdote – tai ženklas, kad reikia patikrinti ir tikriausiai pakeisti stabdžių trinkeles. Priekines trinkeles kartais įmanoma patikrinti net nenuėmus rato, jei šis yra sumontuotas ant lieto disko su dideliais tarpais. Tiesa, būkite atidūs, išorinė stabdžių trinkelė gali atrodyti gera, o vidinė gali būti nudilusi iki metalo. Ypač patartina pasikeisti stabdžių trinkeles prieš varant automobilį patikrinti jo techninės būklės, nes per patikrą ypatingas dėmesys skiriamas efektyviam ir tolygiam rato ašių stabdymui.

Geros kaladėlės, trinkelės dyla greitai

Apie stabdžių trinkelių kokybę yra gana daug informacijos, tik nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas gamintojas giria savo produkciją, o pardavėjas – savo prekę. Tad ne viskas, ką jie sako apie stabdžių trinkeles, yra tiesa. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pasakančių apie stabdžių trinkelių kokybę, yra kaina. Pigios trinkelės niekada nebus geros. Pigios būna kietos, cypia stabdant, o bėgant laikui jos dėvisi mažai – labiau „ėda“ stabdžių diską, o pačios per keletą metų nudyla labai menkai. Geros trinkelės dyla greitai, kuo greičiau jos dyla, tuo geriau sukimba su stabdžių disku ir tuo geriau stabdo. Geros trinkelės yra kitokios sudėties nei pigios ir prastos. Gerų trinkelių sudėtyje paprastai yra vario ar bronzos drožlių. Tokios trinkelės pasižymi geresniu stabdymo efektyvumu, nors ir sudyla greičiau, bet stabdo kur kas geriau nei pigios nedylančios stabdžių trinkelės. Kuo minkštesnis ir geriau sukimbantis stabdžių trinkelių mišinys ir medžiaga, tuo labiau jos smirda. Kokybiškos stabdžių trinkelės dvokia.


KOKIOS YRA DAŽNIAUSIOS TECHNINĖS AVARIJŲ PRIEŽASTYS?

Nors didžiąją dalį eismo įvykių Lietuvos keliuose lemia kelio sąlygos ir žmogiškasis faktorius, draudikai pastebi, kad nemažėja ir eismo įvykių, kai vairuotojus paveda jų transporto priemonė. Europos draudimo bendrovės atstovai sako, kad avarijas sukelia net ir transporto priemonės, kurioms neseniai atlikta techninė apžiūra, todėl norint sumažinti netikėtų gedimų tikimybę, vertėtų profilaktiškai tikrinti automobilio būklę kur kas dažniau – bent kartą per tris mėnesius. Dar pastabesni turėtų būti senesnių kaip 10 metų automobilių savininkai. Vadovaujantis trejų metų statistika, draudimo bendrovės atstovai sudarė sąrašą 5 techninių priežasčių, dėl kurių dažniausiai kyla avarijos ir nukenčia žmonės.

Netvarkinga važiuoklė

Dažniausia avarijų, susijusių su automobilių gedimais, priežastis yra netvarkinga važiuoklė. Važiuoklė yra viena iš pagrindinių automobilių dalių, todėl jos gedimai gali būti susiję su amortizatoriais, spyruoklėmis, apsauginėmis gumomis bei kitomis svarbiomis automobilio dalimis. Kai kurie važiuoklės gedimai nėra lengvai pastebimi, todėl vairuotojai dažniausiai neatkreipia į juos dėmesio ir jų netvarko. Vis tik, kartais išduoti važiuoklės gedimus gali keli simptomai – staiga atsiradęs bildesys, ūžesys, pablogėjęs automobilio manevringumas, vairo drebėjimas. Atkreipti dėmesį į juos yra privaloma, nes laiku nepašalintas, kad ir smulkus važiuoklės gedimas, vėliau gali baigtis ne tik didelėmis piniginėmis išlaidomis, bet ir skaudžia avarija.

Ratų guoliai

Nors ratų guolio kaina yra palyginus nedidelė, nepakeistas guolis gali sukelti rimtą eismo įvykį, kurio žala bus milžiniška. Dėl nepakeisto transporto priemonės rato guolio, žala gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų. Automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Avarijos atveju, tai išties didelė žala, nes vilkikai ne tik gabena brangius krovinius, kurie avarijų metu būna sugadinami, bet ir važiuoja dideliu greičiu. Nevaldomas vilkikas gali sukelti visos automobilių virtinės avariją, o dažnu atveju šiuos įvykius lydi sunkios traumos.

Stabdžių sistema

Nors stabdžių sistemos gedimai dažniausiai pastebimi dar neišvažiavus iš aikštelės ar namo kiemo, tačiau kartais tokių gedimų pasitaiko ir kelyje. Šios avarijos nėra dažnos, tačiau jau spėta įsitikinti, kad jos yra skaudžiausios. Dideliu greičiu važiuojantys vairuotojai, pastebėję stabdžių sistemos gedimą, neturi kitos išeities tik bandyti sustabdyti automobilį kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pavaromis arba, esant ekstremaliam atvejui, išsukti iš važiuojamosios kelio dalies. Dar baisesnės traumos tikėtinos tuomet, kai stabdžių gedimas pastebimas ne važiuojant lygiu keliu, o tik pasiekus kliūtį ir bandant staiga sustoti. Tokiais atvejais aukų išvengti praktiškai neįmanoma.

Netinkamos padangos

Šio tipo avarijos nutinka žiemos sezono metu ir dažniausiai jų priežastys „nurašomos“ prastai kelio dangos būklei, tačiau tokių avarijų kaltininkas neretai būna nerūpestingas automobilio savininkas, pavėlavęs ar piktybiškai nepasikeitęs vasarinių padangų arba važinėjantis sudėvėtomis žieminėmis padangomis. Važinėjimas sudėvėtomis padangomis nėra pateisinamas nei ankstyvu sniegu, nei bandymu sutaupyti, nei argumentu, jog esi apsidraudęs. Keliuose ir taip dažnai pasitaiko avarijų, kurios nutinka dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių arba oro sąlygų, todėl vairuotojai turėtų stengtis visais įmanomais būdais sumažinti bent kontroliuojamas avarijų priežastis.

"Nerimtas gedimas"

Lietuviai pasižymi tuo, jog vengia autoservisų manydami, kad taip sutaupys laiko ar pinigų ir atvaro automobilį tik tada, kai gedimas tikrai rimtas arba automobilis visai nebevažiuoja. Dauguma ignoruoja staiga užsidegusią lemputę ar nuolatos, bet neįkyriai barškantį ratą. Važinėjant ne visiškai tvarkinga transporto priemone, ji tik dar labiau techniškai gadinama. Automobilį prižiūrėti reikia nuolatos: periodiškai patikrinti skysčius, laiku pasikeisti padangas, tuomet tikimybė išvengti avarijų bus daug didesnė.